Dviejų valandų miško receptas

Kiekvienąkart išgirdus žodžius "gamta gydo" nusiteikdavau šiek tiek skeptiškai. Nors intuityviai visad atrodė savaime suprantama, jog pabuvus gamtoje galima pasijausti geriau - tiek fiziškai, tiek psichologiškai, tačiau vienareikšmiškai teigti, kad gamta išties gydo man atrodydavo per drąsu. Bent jau iki tol, kol akis neužkliuvo už keletos knygų, straipsnių, o galiausiai ir tyrimų, pastūmėjusių pasidomėti giliau. 

"Esame gamtos dalis" - rašo Dr. Qing Li, imunologas ir miško medicinos ekspertas, savo knygoje Miško maudynės, kurioje išsamiai aprašo Japonijoje išpopuliarėjusią miško maudynių praktiką ir ramiu tonu vieną po kito vardina daugeliu mokslinių duomenų paremtus buvimo miške privalumus mūsų sveikatai: sumažėjęs kraujospūdis, sumažėjęs stresas, pagerėjusi koncentracija ir atmintis, sustiprinta imuninė sistema.

Miško maudynės, arba japoniškai shinrin-yoku, kaip praktika Japonijoje buvo pristatyta 1982 metais. Iš pradžių praktika pradėta neturint jokių mokslinių įrodymų, tačiau grindžiant sveiku protu ir intuityvia idėja, kad žaliuose Japonijos miškuose būti yra sveika ir tai galėtų prisidėti prie žmonių sveikatos gerinimo. Per kelis šios praktikos dešimtmečius buvo surinkta pakankamai tyrimų ir aibė duomenų iš šimtų dalyvių apie gydantį miško maudynių poveikį žmogaus sveikatai - nuo 15% padidėjusios miego trukmės ir pagerėjusios jo kokybės praleidus dvi valandas miške, iki 50% išaugusio natūralių ląstelių žudikių (ang. Natural killer cells, NK), kurios gali aptikti ir sunaikinti virusų ar navikų užkrėstas ląsteles organizme, skaičiaus, praleidus miške iki 3 parų. O šios praktikos pagrindas - tiesiog mėgavimasis gamta ir jos stebėjimas.

Tuo pat metu JAV bei Jungtinėje Karalystėje šeimos gydytojai vis dažniau savo pacientams išrašo "gamtos receptą" (ang. Nature prescribtion), siūlantį tam tikras lėtines ligas, diabetą, depresiją, aukštą kraujo spaudimą ar nutukimą gydyti leidžiant laiką gamtoje, miške ar sode. Ne pelno siekianti JAV organizacija Park Rx, savo veikla siekianti paskatinti gydytojus siūlyti savo pacientams buvimą gamtoje kaip prevencinį ar gydomąjį receptą, šiuo metu vykdo daugiau nei 70 programų 32-jose valstijose, bei kelias programas visos JAV mastu. Tad gyvenant JAV tikėtina, jog atvykus pas savo šeimos gydytoją ir pasiskundus jaučiama įtampa, nerimo sutrikimais, nustačius nutukimą ar diabetą, kartu su įprastu vaistų receptu, galima gauti ir "gamtos receptą" - t.y. aiškius nurodymus, kiek kartų per savaitę ir kiek laiko praleisti gamtoje - ir šis receptas keliaus tiesiai į medicininę knygelę, kad kito apsilankymo metu būtų galima įvertinti pokyčius ir sekti progresą. Visa programa remiasi rezultatais daugiau nei iš šimto tyrimų, jog buvimą gamtoje galima sieti su teigiama įtaka žmonių sveikatai, mažesniu kraujospūdžiu, mažesniu kortizolio išsiskyrimu, palengvėjusiais depresijos simptomais, sumažėjusiu cukraus kiekiu kraujyje ir atsipalaidavimu bei kūrybiškumo skatinimu. Taip pat tyrimais paremta, jog tam, kad pasisemtumėm visą naudingą poveikį, užtenka gamtoje būti bent 2 valandas per savaitę. 

Taigi, rodos, jog lig šiol lyg tik intuityviai suvokiama mintis, jog buvimas gamtoje gali pagerinti fizinę ar psihologinę žmogaus būseną, vis dažniau ir plačiau yra įrodoma moksliniais tyrimais. Tyrimų rezultatai ir praktika rodo - gamta visgi gali gydyti ar bent jau prisidėti prie geresnės sveikatos palaikymo. Tad jei turime tokį nemokamą vaistą visai šalia pat savęs, dažniausiai kad ir kur bebūtumėme - kaip galime iš jo išgauti didžiausią naudą? Kaip išnaudoti gamtos teikiamą tegiamą poveikį mūsų organizmui ir psichologinei sveikatai?

Pabandykime išsirašyti sau dviejų valandų per savaitę "gamtos receptą", o jei pavyksta - ir daugiau. Tinka artimiausias parkas, sodas, miškas ar pajūris. Nėra vieno teisingo būdo mėgautis gamtos nauda - jei norite, sportuokite, jei norite - vaikščiokite, o galbūt tiesiog ramiai stebėkite supančią aplinką. Veikla, kuria užsiimsite neturi pernelyg didelės reikšmės rezultatams - svarbu, jog sutelktumėte dėmesį į gamtą aplink jus. Lygiai taip pat neturi reikšmės ar būsite vienas, ar su kompanija. Taip, galbūt tai skamba akivaizdžiai, tačiau pabandykime pažvelgti į žaliąsias erdves ne tik kaip į laisvalaikio zoną, bet kaip į vietą, iš kurios galime pasisemti sveikatos bei gauti realios ir moksliškai pagrįstos naudos mūsų organizmui. Jei tik įmanoma, pasidėkime išmaniuosius telefonus ir fotoaparatus. Pabandykim pasinerti pilnai į gamtos teikiamus malonumus - pasistenkime pamiršti kasdienius rūpesčius, reikalingų darbų sąrašus, išgirskime paukščius, užuoskime žydinčius medžius, stebėkime pavasarį, besikeičiančius metų laikus.

Ką galime gauti iš divejų valandų praleistų gamtoje pilnai sutelkiant dėmesį į ją:

• 15% padidėjusi miego trukmė ir pagerėjusi jo kokybė
• sumažėjęs streso hormonų aktyvumas ir sumažėjęs nerimas
• padidėjęs gyvybingumas ir sumažėjęs nuovargis
• sumažėjęs kraujospūdis
• pagerėjusi medžiagų apykaita
• sustiprėjęs imunitetas, padidejusio NK ląstelių kiekio ir aktyvumo dėka
• išaugę kognityviniai sugebėjimai, t.y. gebėjimai spręsti problemas
• didesnis kūrybingumo pojūtis
• pagerėjusi nuotaika

Pasidalinkite kaip seksis. Likite sveki!